Titulinis

Įžanga

Aplinkotyros akcija "Upelis", 1997 m.

Aplinkotyros projektas "Upelis", 1998 m.

Vandens telkinių apsaugos projektas "Upelis", 1999 m.

Projektas "Švari Šešupė", 2000m.

Projektas "Švari Šešupė", 2001m.

Projektas "Savanorių ekologinio monitoringo tinklo išplėtimas ir aplinkosauginis švietimas
Šešupės baseine", 2002 m.

Projektas "Šešupės baseino upių ir upelių savanoriškasis monitoringas", 2003 m.

Savanoriškojo monitoringo taškai

Trumpa Šešupės baseino apžvalga

Nuorodos

Titulinis

Šešupės baseino apžvalga

Šešupė – ilgiausias Nemuno žemupio intakas. Jos baseino aukštupio pietinė dalis (287 km²) priklauso Lenkijai, vakarinė vidurupio ir žemupio dalis Rusijos Kaliningrado sričiai (919 km²), aukštupio šiaurinė dalis, beveik visas vidurupis ir žemupio rytinė dalis (4899 km²) – Lietuvai. Viso Šešupės baseino plotas – 6105 km². Bendras Šešupės ilgis – 297,6 km. 27 ilgio kilometrai tenka Lenkijai, 62 km – Kaliningrado sričiai, 158 km – Lietuvai ir 52 km – bendrai ir Lietuvai, ir Kaliningrado sričiai. Šešupė – vienas didžiausių ir ilgiausių Nemuno intakų. Ilgiu ji užima trečiąją vietą. Už ją ilgesnės Neris ir Ščara. Baseino dydžiu ji yra šešta Nemuno baseino upė. Be jau minėtų Nemuno, Neries ir Ščaros, didesnius už ją baseinus dar turi Šventoji ir Nevėžis. Šešupės baseinas apima 7,5 % Lietuvos teritorijos ploto. Šešupės baseine priskaičiuojama iki 4670 atskirų upių, upelių ir griovių, iš kurių tik 77 yra 10 km ir daugiau ilgio. Bendras visų vagų ilgis Lietuvoje siekia 8260 km. Ežerų 0,5 ha ploto ir didesnių čia yra 269, jie visi užima 6822 ha arba 1,1 % viso Šešupės baseino ploto. Šešupė į Nemuną įteka iš kairiosios pusės tarp Smalininkų ir Sovietsko, 85 km nuo jo žiočių, 4 km aukščiau kito stambaus Nemuno intako Jūros  žiočių. Pats Šešupės aukštupys yra Lenkijos teritorijoje. Likusi didesnė Šešupės baseino dalis apima beveik visą Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštę. Šešupės baseinas iš šiaurės į pietus tęsiasi daugiau kaip 100 km. Šiauriausias jo taškas yra prie Nemuno, o piečiausias – Lenkijos teritorijoje, ties Vengelnios kaimu, netoli Suvalkų miesto. Iš vakarų į rytus baseinas nusidriekia apie 85 km. Toliausias vakarinis jo taškas – Šešupės žiotys, o rytinis – netoli Pilvės intako Kunigupio versmių. Šešupės baseinas ribojasi rytuose su Jiesios ir Peršekės, pietuose – su Baltosios Ančios ir Juodosios Ančios baseinais, vakaruose – su Priegliaus baseinu, šiaurėje – su keliais mažų Nemuno intakų baseinais. Baseino takoskyros ilgis – 446 km. Oro linijos atstumas tarp versmių ir žiočių – 100 km, t.y. apie 3 kartus mažesnis už upės vagos ilgį.

Šešupės versmės yra Lenkijos teritorijoje, apie 18 km į šiaurę nuo Suvalkų miesto, Šešupėlės kaime, greta Juodosios Ančios upės ir Ančios ežero. Gavusi pradžią Suvalkų aukštumoje, Šešupė 27,1 km teka Lenkijos Respublikos teritorija šiaurės rytų kryptimi. Ties Liubavu kerta mūsų šalies sieną ir ta pačia kryptimi teka iki Želsvelės. Šioje atkarpoje iš kairės pusės į Šešupę įteka Kirsna (ilgis 28,1 km, baseino plotas – 458 km²). Ties Buktos kaimu Šešupė daro staigų posūkį į šiaurės vakarus ir teka šia arba šiaurės kryptimi iki Sasnos (ilgis 21,3 km) žiočių. Šioje dalyje į ją įteka vienas didesniųjų intakų – Dovinė (ilgis 47 km, baseino plotas – 589 km²), kurios baseinas apima ir didžiųjų Sūduvos ežerų – Dusios, Žuvinto ir Amalvo – baseinus. Nuo Sasnos žiočių Šešupė pasuka vakarų šiarvakarių kryptimi. Iš dešinės į ją įteka Pilvė (ilgis 57,1 km, baseino plotas – 330 km²), Višakis (ilgis 44,5 km, baseino plotas – 333 km²), iš kairės – Rausvė (ilgis 48,6 km, baseino plotas – 204 km²) ir didžiausias jos intakas Širvinta (ilgis 43,8 km, baseino plotas – 1313 km²). Nuo Širvintos žiočių (ties Kudirkos Naumiesčiu) Šešupė vėl keičia kryptį – teka šiaurės šiaurvakarių kryptimi. Šia jos atkarpa, iki Jotijos žiočių, eina šalies siena su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Čia didesni jos dešinieji intakai yra Nova (ilgis 69,3 km, baseino plotas – 403 km²), Aukspirta (ilgis 21,6 km, baseino plotas – 98 km²), Siesartis (ilgis 60,5 km, baseino plotas – 198 km²), Jotieja (ilgis 47,9 km, baseino plotas – 275 km²). Nuo Jotijos žiočių Šešupė 61,6 km teka Rusijos Kaliningrado sritimi šiaurvakarių kryptimi. Čia vienas didesniųjų intakų yra Staraja (ilgis 18,7 km). Pačiame žemupyje Šešupė pasuka į šiaurę ir šia kryptimi teka iki žiočių.

Šešupės baseino teritorijoje galima rasti didesnių ir mažesnių pelkėtų plotų. Dauguma jų susidarė, užpelkėjus sekliems vandens baseinams, mažesnės pelkės radosi ir užpelkėjus pašlapusioms tarpukalvėms. Bendras Šešupės baseino pelkingumas yra 8,4 %. Didžiąją pelkių dalį sudaro žemapelkės. Aukštapelkinę vystymosi stadiją tėra pasiekęs viens kitas didesnis masyvas.

Nemaži pelkynai plyti Kazlų Rūdos smėlyne. Čia jie užima 8 % viso ploto. Žemapelkėms tenka maždaug ketvirtadalis viso pelkių ploto, o aukštapelkėms – daugiau kaip pusė. Viena didžiausių šiame rajone pelkių yra Ežerėlis II (daugiau kaip 2 000 ha).

Pietrytinių baseino pelkių pakraščiuose dar tyvuliuoja liekaniniai ežerai, senovinių ežerų neužaugusios dalys – Žuvintas ir Amalvas.

Šešupės baseino vidutinis miškingumas – apie 15 %. Atskirų jos intakų baseinai skiriasi savo miškingumu: Višakis (54 %), Pilvė (32 %), Siesartis (28 %), Jotija (27 %), Sasna (26 %). Kitose baseino dalyse miškų beveik neliko, nes tai derlingiausi Vidurio žemumos rajonai.

Dirvožemių danga Šešupės baseine gana įvairi. Pagal Lietuvos dirvožemių rajonavimą baseino lyguminė dalis priklauso Vidurio sričiai, o kalvotas aukštupys – Pietryčių sričiai. Baseino dirvodaros procesus sąlygoja nedidelis kritulių kiekis, vyraujantis lygumų reljefas ir karbonatingi sunkūs ir vidutinio sunkumo priemoliai, vietomis  limnoglacialiniai moliai. Vakarinės baseino dalies didesnę pusę užima limnoglacialinė lyguma.

Šešupės baseino aukštuminėje dalyje  vyrauja eroduojami velėniniai jauriniai priemolingi dirvožemiai. Lyguminėje dalyje vyrauja velėniniai karbonatiniai priemolio dirvožemiai ant moreninio priemolio ir limnoglacialinių molių.

Kazlų Rūdos smėlynų rajone vyrauja velėniniai jauriniai silpnai nujaurėję dirvožemiai ant zandrinių  ir limnoglacialinių smėlių. Užpelkėjusiose vietose paplitę jauriniai pelkiniai smėlio dirvožemiai, o didžiosiose pelkėse – pelkiniai dirvožemiai.

Pagrindiniai upes formuojantieji gamtiniai faktoriai yra vietovės klimatas, reljefas ir geologinė sąranga. Šešupės baseine iškrinta nedaug kritulių, čia plonesnė nei kituose baseinuose vidutinė daugiametė sniego danga, žymiai mažesnis metinis drėkinimo (kritulių santykis su garingumu) koeficientas.

Pagrindinis drėgmės šaltinis yra krituliai. Pietrytinėje Šešupės baseino dalyje kritulių iškrinta apie 700 mm, vidurupyje – 750 mm, o žemupyje – 800–850 mm.

            Požeminis Šešupės maitinimas žiočių link mažėja. Jis kiek didesnis ežeringų upių (Kirsnos ir Dovinės) baseinuose, nes ežerai padidina požeminį nuotakį 15–20 %. Kitų intakų požeminis nuotakis visai nežymus. Pavasarį upių nuotakis didesnis, nes didžiausią jo dalį sudaro sniego tirpsmo vandenys. Vasaros–rudens periodo nuotakis šiek tiek didesnis už žiemos, išskyrus Milupės, Novos ir Siesarties baseinus, kurių žiemos nuotakis didesnis už vasaros (vasarą čia didžiausias išgaravimas). Šešupei, kaip ir visoms Lietuvos Vidurio žemumos upėms būdingas mažas reguliuotumas. Po didesnio lietaus vandens lygis greitai kyla. Kadangi Šešupę daugiausia maitina tirpsmo ir lietaus vandenys, o baseino miškingumas ir ežeringumas maži, pavasario periodo nuotakis čia sudaro 50 % bendro metinio nuotakio.

            Po pavasario potvynio seka vasaros–rudens minimumas. Vasaros–rudens sezonas paprastai prasideda gegužės mėnesio antroje pusėje–birželio mėnesio viduryje ir trunka iki spalio–lapkričio mėnesio. Žiemos nuotėkio minimumas prasideda tuoj upėms užšalus ir trunka iki pavasario potvynio. Vidutiniškai Šešupė būna užšalusi 75 dienas, ilgiausiai 147 dienas. Ledus laužti ima kovo viduryje, vėliausiai balandžio viduryje.

            Šešupė yra prisitaikiusi prie paviršiaus nuolydžio ir susidariusi simetrišką baseiną. Ji teka paviršiaus nuolydžio kryptimi ir priklauso vadinamai nuoseklių upių kategorijai. Pagrindiniai jos intakai suteka iš dešiniosios pusės. Iš kairiosios pusės įteka tik vienas, bet didžiausias baseino intakas – Širvinta su tankiu savo intakų tinklu.

            Šešupės baseinui būdinga labai daug smulkių hidrografinio tinklo narių; tai rodo, kad Užnemunės žemumoje hidrografinio tinklo raida yra toliau pažengusi, negu kitoje Vidurio žemumos dalyje.

            Šešupės baseino upių tinklas suskirstytas į įvairaus upių ilgio grupes. Visame Šešupės baseine vyrauja  smulkūs intakai, iki 3,0 km (62 % viso upių ilgio). Ilgesnių intakų (5–10, 10–20 km) jau žymiai mažiau (7–8 %), o dar ilgesnių upių tinklas visai negausus (2–3 % upių ilgio). Kiek išsiskiria 40,1–60,0 km ilgio upės, nors jų procentas taip pat nėra didelis (5 % upių ilgio). Šešupės baseino upių tinklo tankumas yra 1,35 km/km². Tai žymiai daugiau negu bendras visos Lietuvos teritorijos vidurkis, kuris sudaro 0,98km/ km². Atskirose baseino dalyse tankumas nevienodas. Tankiausias upių tinklas Novos, Jotijos ir Širvintos baseinuose. Čia vidutiniškai 1,5–1,9 km upių vagos tenka 1 km². Dovinės, Pilvės, Višakio ir Kirsnos baseinuose upių tinklo tankumas lygus 0,85–1,20 km/km². Šešupės baseine didelį upių tinklo tankumą galima paaiškinti atliktais žemės sausinimo darbais.

            Šešupė – įvairaus vingiuotumo upė, tačiau bendrai ją galima priskirti prie vingiuotų upių. Šešupės baseine daugiausia paplitusios tiesios ir vidutiniškai vingiuotos upės, kurios apima apie 83 % upių, likusios – vingiuotos. Šioms, be Šešupės, priskirtinos Pilvė, abi Širvintos, Sasna, Nova, Siesartis, Liepona ir kt.

            Šešupės baseino visų upių plotas yra 17,6 km². Pusę jo sudaro pati Šešupė. Nors 77 % visų Šešupės baseino upių tinklo priklauso upeliams iki 10 km ilgio, tačiau bendras jų plotas tik 2,09 km², arba 12 % viso Šešupės baseino upių ploto.

Visos upės ir upeliai Šešupės baseine užima tik 0,29 % viso baseino ploto. Ežerams tenka didesnis plotas (1,1 %). Atskiruose Šešupės intakų baseinuose upėtumas dar mažesnis ir svyruoja nuo 0,10 (Dovinės baseinas) iki 0,25 % (Novos baseinas). Didesnis visos Šešupės baseino upėtumas paaiškinamas tuo, kad pusę visų upių ploto sudaro pati Šešupė, todėl kad ji yra žymiai ilgesnė ir platesnė už savo intakus. 

Šešupės upių baseino plotis su jo ilgiu (upės ilgiu) apytikriai 1 : 6.

Ežeringumu Šešupės baseinas nepasižymi. Ežeringiausias yra Dovinės baseinas, išsidėstęs Dzūkų ir Sūduvos aukštumų šlaite. Šešupės baseine priskaičiuoti 269 ežerai, didesni arba lygūs 0,5 ha. Iš jų 57 (1053,9 ha) – Lenkijos Respublikoje ir 11 (97,9 ha) – Rusijos Kaliningrado srities teritorijoje. Bendras Šešupės baseino ežerų plotas yra 6822,5 ha. Daugiausia yra nedidelių (iki 10,0 ha) ežerų. Didžiausi du Šešupės baseino ežerai – Dusia ir Žuvintas.

Šešupės baseine nemažai dirbtinių vandens tvenkinių, naudojamų energetikai, žuvų ūkiui ir kitiems reikalams.